Naudingos nuorodos
Dėl fluorouracilo, kapecitabino, tegafuro ir flucitozino saugumo

Europos vaistų agentūros (toliau – EVA) farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komitetas (toliau – PRAC) rekomendavo pacientus ištirti dėl fermento dihidropirimidino dehidrogenazės (DPD) stokos prieš pradedant gydyti vėžį vaistiniais preparatais, kurių sudėtyje yra fluorouracilo, vartojamų injekcijomis ar infuzijos būdu, ir susijusiais vaistais kapecitabinu ir tegafuru, kurie organizme virsta fluorouracilu.


Kadangi sunkių grybelinių infekcijų gydymas flucitozinu (kitu vaistu, susijusiu su fluoruracilu) neturėtų būti atidėtas, prieš pradedant gydymą šiuo vaistiniu preparatu pacientams nereikia tirti DPD trūkumo.

Pacientams, kurie gydomi lokalaus poveikio fluorouracilu (tepamu ant odos įvairioms odos ligoms gydyti), DPD tyrimo prieš gydymą atlikti nereikia.

DPD fermento, reikalingo fluoruracilui suskaldyti, stoka sukelia fluorouracilio susikaupimą kraujyje. Tai gali sukelti sunkų ir gyvybei pavojingą šalutinį poveikį, tokį kaip, neutropeniją (mažas neutrofilų, baltųjų kraujo ląstelių rūšis, reikalinga kovoti su infekcija, kiekis), neurotoksiškumą (nervų sistemos pažeidimą), stiprų viduriavimą ir stomatitą ( burnos gleivinės uždegimą).

PRAC įvertino turimus duomenis ir rekomendavo toliau pateiktas priemones, užtikrinančias fluorouracilo ir su fluorouracilu susijusių vaistų saugų vartojimą.

Fluorouracilas, kapecitabinas ir tegafuras

Prieš pradedant gydymą fluorouracilo injekcijomis ar infuzijomis, kapecitabinu ir tegafuru, rekomenduojama ištirti pacientus dėl DPD trūkumo. Tai galima padaryti tiriant uracilo (medžiagos, suskaldytos veikiant DPD) kiekį kraujyje arba patikrinant, ar nėra tam tikrų DPD geno mutacijų (pokyčių), susijusių su padidėjusia sunkaus šalutinio poveikio rizika.  Reikia atsižvelgti į atitinkamas klinikines rekomendacijas.

Pacientams, kuriems nustatyta DPD visiška stoka, negalima skirti fluorouracilio injekcijos ar infuzijos, kapecitabino ar tegafuro, nes dėl visiško DPD trūkumo padidėja sunkaus ir gyvybei pavojingo šalutinio poveikio rizika.

Pacientams, kuriems yra dalinis DPD trūkumas, reikia apsvarstyti galimybę sumažinti šių vaistų pradinę dozę; kadangi mažesnės dozės veiksmingumas nenustatytas, sekančios dozės gali būti padidintos, jei nepasireiškia sunkus šalutinis poveikis. Reguliarus fluorouracilo kiekio kraujyje stebėjimas pacientams, kuriems atliekama fluoracilo nepertraukiama infuzija, galėtų pagerinti gydymo rezultatus.

Pacientams, vartojantiems lokalaus poveikio fluorouracilą, nereikia atlikti DPD fermento tyrimo prieš pradedant gydymą arba koreguoti dozės, atsižvelgiant į DPD aktyvumą. Kadangi absorbuojamas fluorouracilo kiekis per odą į organizmą yra labai nedidelis, manoma, kad pacientams, kuriems yra dalinis ar visiškas DPD trūkumas, lokaliai vartojamo fluorouracilo saugumas nepasikeis.

Flucitozinas

Flucitozinas vartojamas sunkioms mieliagrybių ir grybelinėms infekcijoms, įskaitant kai kurias meningito (galvos smegenų ir nugaros smegenų dangalų uždegimas) formas, gydyti. Norint išvengti gydymo atidėjimo, nebūtina atlikti išankstinio DPD stokos tyrimo.

Pacientams, kuriems nustatyta visiška DPD stoka, negalima skirti flucitozino dėl gyvybei pavojingo šalutinio poveikio rizikos.

Pacientams, kuriems yra dalinis DPD trūkumas, taip pat padidėja sunkaus šalutinio poveikio rizika. Jei pasireiškia šalutinis poveikis, gydantis gydytojas turėtų apsvarstyti galimybę nutraukti gydymą flucitozinu. Taip pat gali būti svarstoma galimybė atlikti DPD aktyvumo ištyrimą, nes sunkaus šalutinio poveikio rizika yra didesnė pacientams, kurių DPD aktyvumas yra mažas.

Informacija, skirta gydytojams ir pacientams, bus atnaujinta įtraukiant aukščiau pateiktas rekomendacijas.

Daugiau informacijos žr. čia.