Kaip rasti informaciją apie dominančių vaistų kainas?
Kaip patikrinti ar vaistinis preparatas yra registruotas?
Reikia daugiau duomenų, kad būtų nustatyta miokardo infarkto rizika vartojant abakavirą
Rekomenduojama pakeisti vaistinio preparato Protelos / Osseor informaciją dėl sunkių padidėjusio jautrumo reakcijų rizikos
Klausimai ir atsakymai apie rosiglitazono ir pioglitazono naudos ir rizikos santykį
Įsigyti narkotinių vaistų skausmui malšinti gyventojams tapo patogiau
Pacientai turi įstatymų garantuotą teisę gauti gydymui reikalingus vaistus
Kas yra vaisto falsifikatas? Kaip jis atpažįstamas? Kodėl falsifikuojami vaistai?
Ką pravartu žinoti perkant vaistus
Vaistinės, galinčios prekiauti narkotiniais bei psichotropiniais vaistais ir vaistinėmis medžiagomis
Kaip išrašomi neregistruoti, bet pacientui būtini vadinamieji vardiniai preparatai?
Kaip pranešti apie nepageidaujamas reakcijas į vaistą?
Apie narkotinių ir psichotropinių vaistinių preparatų įsigijimo tvarką
Apie narkotinių ir psichotropinių vaistinių preparatų vežimą per Lietuvos Respublikos sieną
Apie individualioms reikmėms vežamus per Lietuvos Respublikos sieną ir gaunamus paštu vaistus
Apie falsifikatų ir nelegalios prekybos vaistiniais preparatais turgavietėse pavojų
Apie neselektyvių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo naudos ir rizikos santykį
Apie racionalų vaistų nuo skausmo vartojimą
Kaip patikrinti ar vaistinis preparatas yra registruotas?
Jeigu norite įsitikinti, ar vaistinis preparatas yra registruotas Lietuvoje, turite atlikti paiešką vaistų registre. Atlikdami paiešką Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, paieškos laukelyje atitinkamai nurodykite vaistinio preparato pavadinimą ar vaistinio preparato bendrinį pavadinimą, ar registracijos numerį, ar registravimo liudijimo turėtoją. Duomenis galima nurodyti viename arba keliuose laukeliuose. Taip pat nebūtina įrašyti viso pavadinimo – galima nurodyti tik jo dalį. Registravimo liudijimo priedai skiltyje paskelbti naujausios redakcijos vaistinio preparato informaciniai dokumentai (preparato charakteristikų santrauka, rinkodaros sąlygos, ženklinimas, pakuotės lapelis).
Galite pasižiūrėti, ar nepasikeitė vaistinio preparato pavadinimas ar klasifikacija.
Vaistiniai preparatai kuriems Europos Komisijos sprendimu suteikta rinkodaros teisė visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, yra registruoti Bendrijos vaistinių preparatų registre. Jame vaistinio preparato pasirinktinai galima ieškoti pagal abėcėlės tvarka surašytus vaistinių preparatų pavadinimus arba pagal jų bendrinius pavadinimus. Radę ieškomą vaistinį preparatą, galite susipažinti su jo informaciniais dokumentais, taip pat ir su jo preparato charakteristikų santrauka, rinkodaros sąlygomis, ženklinimu, pakuotės lapeliu.
Vaistiniai preparatai, kuriems Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba yra išdavusi lygiagretaus importo leidimus, yra nurodyti Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąraše.
Bendrijos vaistinių preparatų registre registruoti vaistai, kurie lygiagrečiai platinami Lietuvoje, yra nurodyti Lygiagrečiai platinamų Lietuvos Respublikoje vaistinių preparatų sąraše.
Anksčiau minėtuose registruose nėra registruojami ekstemporalūs vaistiniai preparatai, t.y. gamybinėje vaistinėje pavieniam pacientui pagal gydytojo receptą ir (arba) sveikatos priežiūros įstaigos užsakymą pagaminti vaistiniai preparatai (kartiniai vaistiniai preparatai) ar pagal vaistinio preparato aprašą pagaminti vaistiniai preparatai (aprašiniai vaistiniai preparatai).
Įsigyti narkotinių vaistų skausmui malšinti gyventojams tapo patogiau
Nuo 2007 m. kovo mėnesio nebegalioja draudimas vaistinėms narkotinius vaistus išduoti gyventojams tik tos teritorinės ligonių kasos teritorijoje, kurioje yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurios gydytojas yra išrašęs pacientui receptą narkotiniams vaistams, ar kurioje gyvena pacientas.
Reikalingų narkotinių vaistų, paprastai skiriamų sunkiam ar vidutiniam onkologiniam ir neonkologiniam skausmui malšinti, gyventojai dabar gali įsigyti bet kurioje leidimą prekiauti narkotiniais vaistais turinčioje šalies vaistinėje.
Pacientai turi įstatymų garantuotą teisę gauti gydymui reikalingus vaistus
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, registruodama vaistus, užtikrina, kad pacientą pasieks geros kokybės, saugūs ir veiksmingi vaistiniai preparatai. Tam tarnauja gerai organizuota, keliais etapais vykdoma vaistų registracijos procedūra ir farmacinės rinkos priežiūra, reglamentuota įstatymais ir tarnyboje veikiančia kokybės vadybos procedūra.
Vaistinių preparatų registracija prasideda nuo to momento, kai farmacinė kampanija, nusprendusi Lietuvoje rinkai tiekti jos norimą vaistinį preparatą, kreipiasi į tarnybą ir pateikia visus reikalingus dokumentus, kuriais įrodo vaistinio preparato kokybę, saugumą ir veiksmingumą.
Deja, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba neturi įgaliojimų nurodyti farmacinėms kompanijoms, kokius vaistus jos privalo registruoti ir tiekti Lietuvos rinkai, t.y. nereguliuoja pasiūlos. Pasiūlos ir paklausos problemą sprendžia pačios farmacinės kompanijos, tirdamos Lietuvos farmacinę rinką.
Kadangi vaistai nėra paprasta eilinė prekė, jie skirti ligoms gydyti ar jų profilaktikai, ir, kaip žinia, neretai tarnauja žmogui ne tik kaip sveikatos, bet ir kaip gyvybės palaikymo priemonė, jų tiekimas rinkai ar tiekimo sutrikimai negali būti palikti vien tik laisvos rinkos reguliavimui.
Retoms ligoms gydyti skirtų vaistų kartais reikia labai nedideliam pacientų skaičiui, todėl tokius vaistus farmacinėms kompanijos registruoti ir tiekti į Lietuvą būna nuostolinga. Dėl to kyla pavojus, kad vaistų rinkoje pritrūks vieno ar kito registruoto vaistinio preparato, ar jo tiekimas sutriks. Tai įvertindama Sveikatos apsaugos ministerija prieš dvejus metus patvirtino, o 2007 m. balandžio 5 d. atnaujino vardinių preparatų įsigijimo taisykles, kuriomis remiantis gali būti vartojami ir neregistruoti Lietuvoje vaistai, jeigu tuo metu joje trūksta tam tikrų atskiriems pacientams gydyti reikalingų registruotų vaistų ir nėra galimybės jų pakeisti registruotais analogais.
Apsisprendęs skirti vardinį vaistą gydytojas, vadovaudamasis šiuo sveikatos apsaugos ministro įsakymu, pildo vardinio vaistinio preparato skyrimo pareiškimą. Jame už paciento gydymą atsakingas gydytojas parašu patvirtina vardinio vaisto skyrimą individualiam pacientui, o pacientas pasirašydamas duoda sutikimą juo gydytis. Pareiškimas ir vardinio vaisto užsakymas pateikiami vaistinei, kuri susisiekia su didmeninio platinimo įmone, galinčia pristatyti reikiamą vaistą.
Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, pavyzdžiui, ligoninės, gali įsigyti vardinių preparatų pagal iš anksto sudarytą reikalingų vardinių preparatų sąrašą. Pavyzdžiui, ambulatorinės įstaigos, kurios skiepija nuo užkrečiamųjų ligų, gali įsigyti vakcinų, kurių paklausa nėra didelė (tarkim, vakcinų, reikalingų gyventojams, keliaujantiems į egzotiškus kraštus, paskiepyti).
Kadangi vardiniai preparatai tiekiami originaliomis pakuotėmis, etiketę su būtina informacija apie vaistą lietuvių kalba prilipdo vaistininkas, išduodamas vaistus pacientui ar jo atstovui.
Vardinių vaistinių preparatų įsigijimo taisyklės padeda rasti išeitį iš situacijos, atsiradusios ne tik dėl stokos vieno ar kito vaistinio preparato, kuris neregistruotas Lietuvoje, bet ir sutrikus registruotų vaistinių preparatų tiekimui dėl gamintojo problemų.
Ką pravartu žinoti perkant vaistus
Jei artimiausioje vaistinėje nėra jums reikalingų vaistų, nebūtina gaišti laiko ir ieškoti jų kitose vaistinėse. Vaistų receptų rašymo ir vaistų pardavimo (išdavimo) taisyklėse, patvirtintose Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, numatyta: jei vaistinėje paciento apsilankymo metu nėra konkretaus vaisto, vaistininkas privalo priimti receptą ir užsakyti reikiamą medikamentą. Miestuose ši paslauga turi būti suteikiama ne vėliau kaip per 2, rajonų miestuose – per 3, miesteliuose ir kaimuose – per 4 dienas. Šios prievolės vaistinė gali nevykdyti tik tuo atveju, jei pacientas pateikia receptą narkotiniam vaistiniam preparatui, o vaistinė neturi licencijos prekiauti tokiais preparatais.
Jei vaistinėje nėra recepte nurodyto prekinio pavadinimo (arba nurodyto stiprumo) kompensuojamojo vaisto, farmacijos specialistas, ligoniui sutikus, turi teisę išduoti to paties bendrinio pavadinimo (arba prekinio pavadinimo kito stiprumo) vaistą, nekeisdamas jo formos bei vartojimo dažnumo tik tuo atveju, jei faktiškai išduodamų vaisto dozuočių vaistinės medžiagos kiekis atitinka išrašytą vaistinės medžiagos kiekį ir išduoto vaisto kompensuojamoji suma yra ne didesnė už išrašyto vaisto kompensuojamąją sumą.
Lietuvoje, skirtingai nei kitose Europos Sąjungos šalyse, vaistinėms nustatyta tvarka leidžiama ardyti vaistų pakuotes, kad pacientui būtų išduotas toks vaistų kiekis, kurį recepte nurodo gydytojas. Jeigu vaistų tabletes gamintojas pakuoja į buteliukus, gamybinės vaistinės turi teisę pacientams iš jų išimti reikiamą tablečių kiekį. Tuo atveju, jei neįmanoma išardyti pakuotės taip, kad būtų išduotas tikslus išrašytas vaisto dozuočių kiekis, leidžiama išduoti panašų vaistų kiekį, bet ne mažesnį nei yra nurodyta recepte. Išduodamo vaisto kiekis negali būti daugiau kaip 30 proc. didesnis už recepte išrašytąjį.
Pravartu žinoti, kad ardydamas vaistų pakuotę, vaistininkas lizdinę vaistų plokštelę gali karpyti tik taip, kad ir ant vaistinėje paliktos, ir ant pacientui išduotos pakuotės dalies liktų gamintojo žymos - vaisto pavadinimas, stiprumas, gamybos serija, gamintojas ir iki kada vaistas tinkamas vartoti.
Pacientas, pirkdamas vaistus, turi gauti apie juos visą reikalingą informaciją, todėl turi teisę reikalauti, kad vaistininkas, net ir parduodamas vieną lizdinę vaistų plokštelę, pateiktų pakuotės lapelį lietuvių kalba.
Išduodamas pacientams kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, vaistininkas turi informuoti apie vaisto kainą ir nustatytą priemoką.
Kaip išrašomi neregistruoti, bet pacientui būtini vadinamieji vardiniai preparatai?
Vardinis vaistas – pavieniam pacientui būtinas neregistruotas vaistas, kuris įvežamas į Lietuvos Respubliką, remiantis to paciento gydytojo paskyrimu ir vartojamas gydytojui tiesiogiai atsakant.
Neregistruotais laikomi vaistai, neįrašyti nei į Lietuvos Respublikos, nei į Europos Bendrijos vaistų registrą.
Užtikrinti Lietuvos Respublikos rinkoje esančių vaistų kokybę, saugumą ir veiksmingumą įgaliotos institucijos (Europos Komisija ir Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba) už vardinių vaistų kokybę, saugumą ir veiksmingumą neatsako. Todėl gydytojas gali skirti pacientui vardinį vaistą tik turėdamas apie jį pakankamai oficialios informacijos bei pats tiksliai įvertinęs jo terapinę naudą, saugumą bei naudos ir rizikos santykį. Šis santykis turi būti reikšmingai palankesnis nei turimų registruotų vaistų ir gydymo būdų.
Apsisprendęs skirti vardinį vaistą gydytojas, vadovaudamasis 2006 m. balandžio mėn. 3 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-244, pildo vardinio vaisto skyrimo pareiškimą. Jame gydytojas parašu patvirtina vardinio vaisto skyrimą individualiam pacientui, o pacientas pasirašydamas duoda sutikimą juo gydytis. Pareiškimas ir vardinio vaisto užsakymas pateikiami vaistinei.
Ypatingais Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo numatytais atvejais, kai kyla pavojus paciento sveikatai ar gyvybei, gydytojas gali skirti vardinio vaisto be paciento (ar jo atstovo) sutikimo, apie tai pažymėdamas pareiškime.
Jei pacientas gydomas stacionare, vietoj pareiškimo pildymo leidžiama daryti įrašus paciento medicinos dokumente, o įstaigos padalinio atstovas vaistinei pateikia atskirą vardinio vaisto užsakymą, nurodydamas reikalingus paciento ir skiriamo vardinio vaisto duomenis.
Vaistininkas, įvertinęs, ar teisingai užpildyti dokumentai, turi nedelsdamas pateikti vardinio vaisto užsakymą platinimo įmonei, o pastaroji – kuo greičiau pristatyti vaistus užsakiusiai vaistinei.
Kaip pranešti apie nepageidaujamas reakcijas į vaistą?
Reikėtų žinoti, jog nėra vaistų, kurie neturėtų šalutinio poveikio. Šalutinis vaistų poveikis – tai žalingas vaisto poveikis žmogui, vartojančiam jam paskirtą įprastą vaisto dozę, kitaip dar vadinamas nepageidaujama reakcija į vaistą. Dažniausiai ją lemia vaisto ir žmogaus organizmo sąveika. Šalutinį poveikį galite nuspėti ir jo išvengti, jei prieš vartodami vaistą atidžiai perskaitysite visą informacinį lapelį, kuris įdėtas į vaisto pakuotę. Jame aprašytas šalutinis poveikis buvo nustatytas atliekant klinikinius vaisto tyrimus ar pasitaikęs vaistą vartojusiems žmonėms. Perskaitę informacinį lapelį sužinosite, kokių atsargumo priemonių reikia laikytis vartojant vaistą ir kada vaistą vartoti draudžiama.
Daugumos šalutinių reakcijų pasireiškimo tikimybė yra labai maža, tačiau jeigu vartodami gydytojo paskirtą vaistą pajutote stipresnę reakciją, nei aprašytą informaciniame lapelyje, arba atsirado jame nepaminėtas šalutinis poveikis, - būtinai apie tai pasakykite savo gydytojui, kuris savo ruožtu apie tai turėtų informuoti Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą.
Kam reikia tokios informacijos? Informacijos apie nepageidaujamas reakcijas į vaistą vertinimas ir sprendimų priėmimas yra būtinas užtikrinant pacientų gydymą saugiais vaistais. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenų bazėse kaupiama informacija apie Lietuvos gydytojų pastebėtas nepageidaujamas reakcijas į vaistą. Tarnyba keičiasi šia informacija su kitų šalių vaistus kontroliuojančiomis tarnybomis, Europos vaistų agentūra, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Nepageidaujamų reakcijų į vaistus stebėsenos centru. Remiantis šia informacija priimami sprendimai dėl vaistų vartojimo saugumo.
Kokių klausimų dažniausiai sulaukiama?
Paskiepijau savo vaiką brangia vakcina nuo vėjaraupių, tačiau po 3 mėnesių jis susirgo. Kur man kreiptis? (Vilma, 33 m.)
Turite kreiptis į savo vaiko gydytoją, kuris paskirs gydymą. Būtinai pasakykite, kad vaiką paskiepijote, tačiau vakcina pasirodė esanti neveiksminga, ir paraginkite atsiųsti pranešimą Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie šią nepageidaujamą reakciją į vaistą. Vaisto neveiksmingumas laikomas sunkia nepageidaujama reakcija į vaistą.
Vartoju vaistus nuo aukšto kraujospūdžio ir pradėjau kosėti. Ką daryti? (Aušra, 67 m.)
Jei nesergate plaučių ligomis – tai nepageidaujama reakcija į Jūsų vartojamą kraujospūdį mažinantį vaistą. Informaciniame lapelyje, kurį radote vaisto pakuotėje, buvo paminėta ir daugiau nepageidaujamų reakcijų. Jei tai Jus vargina, pasakykite apie tai savo gydytojui, kuris paskirs Jums kitą vaistą.
Vartojant vaistą, man pradėjo slinkti plaukai. Informaciniame lapelyje apie tai nebuvo parašyta. Kaip man elgtis? (Vytautas, 53 m.)
Gali būti, kad tai netikėta nepageidaujama reakcija į Jūsų vartojamą vaistą. Pasikalbėkite apie tai su savo gydytoju ar vaistininku ir paraginkite pranešti apie šią nepageidaujamą reakciją į vaistą. Pranešimą į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą apie sunkias ar netikėtas nepageidaujamas reakcijas į vaistus privalo siųsti kiekvienas sveikatos priežiūros specialistas.
Apie narkotinių ir psichotropinių vaistinių preparatų įsigijimo tvarką
Narkotinėmis ir psichotropinėmis laikomos tokios medžiagos, kurios įrašytos į tarptautiniu ir Lietuvos Respublikos mastu kontroliuojamus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus.
Gyventojai narkotinius vaistinius preparatus gali įsigyti vaistinėse, turinčiose licenciją užsiimti narkotinių ir psichotropinių vaistų bei vaistinių medžiagų mažmenine prekyba. Psichotropinius vaistinius preparatus gali įsigyti vaistinėse, turinčiose licenciją užsiimti narkotinių ir (arba) psichotropinių vaistų bei vaistinių medžiagų mažmenine prekyba.
Vaistinėse draudžiama parduoti narkotinius ir psichotropinius vaistus vaikams iki 18 metų amžiaus. Farmacijos specialistas turi teisę paprašyti, kad receptą pateikęs asmuo parodytų asmens dokumentą.
Apie narkotinių ir psichotropinių vaistinių preparatų vežimą per Lietuvos Respublikos sieną
Gyventojai, veždamiesi narkotinius ar psichotropinius vaistus per Lietuvos Respublikos sieną (tiek išvykdami, tiek atvykdami) turi laikytis šių taisyklių:
-
narkotinius ar psichotropinius vaistus vežtis tik asmeniniam vartojimui sveikatos priežiūros tikslams;
-
vykstant į Šengeno valstybę kartu su vaistais būtina turėti asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą nustatytos formos pažymą*, o vykstant ne į Šengeno valstybę – vežamų vaistų receptų kopijas (šių receptų kopijų Sveikatos apsaugos ministerijoje tvirtinti nereikia);
-
turėti tik keliaujančio asmens vardu išrašytą pažymą arba receptą (recepto kopiją);
-
nesivežti daugiau vaistų, negu nurodyta pažymoje arba recepte (jo kopijoje);
-
vykstant į Šengeno valstybę narkotinių** vaistų vežtis galima ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui, o vykstant ne į Šengeno valstybę – ne ilgesniam kaip 15 dienų laikotarpiui;
-
psichotropinių*** vaistų vežtis ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui;
-
vaistus laikyti originaliose pakuotėse (tokiose, kokiose vaistai pirkti vaistinėje).
Jeigu vaistų reikia ilgesniam gydymo kursui, siūlome kartu su savimi vežtis atitinkama užsienio kalba parašytą gydytojo pažymą apie ligą ir skiriamą gydymą, kad būtų galima kreiptis į užsienio šalies gydytojus, kurie išrašys reikalingų vaistų.
Narkotinių ir psichotropinių vaistų vežimasis yra kontroliuojamas visose šalyse, tačiau vienodų tarptautinių kontrolės taisyklių nustatyta nėra. Kad nekiltų problemų dėl narkotinių ir psichotropinių vaistų įsivežimo asmeninėms reikmėms į kitą šalį, siūlome dėl šiems vaistams taikomų įsivežimo reikalavimų kreiptis į atitinkamos šalies atstovybę.
* Pažymos išdavimo tvarka ir pažymos forma patvirtinta 2007 m. kovo 2 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-138 „Dėl pažymos vežtis gydymo tikslais asmeniniam vartojimui skirtas narkotines ir (arba) psichotropines medžiagas išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.
** Narkotiniai vaistai – tai vaistai, kurių sudėtyje yra šių medžiagų: buprenorfino, fentanilio, metadono, morfino, petidino, tramadolio. Visą vaistinių medžiagų, kurių galima vežtis ne ilgesniam kaip 15 dienų (į Šengeno šalis – 30 dienų) laikotarpiui, galite rasti čia: II narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašas (ne visų pateiktame sąraše esančių medžiagų turintys vaistai yra registruoti Lietuvos Respublikoje, tačiau jie gali būti registruoti kitose šalyse; kitų šalių gyventojai, atvykstantys į Lietuvą, gali jų atsivežti, laikydamiesi anksčiau išvardintų reikalavimų).
*** Psichotropiniai vaistai – tai vaistai, kurių sudėtyje yra šių medžiagų: alprazolamo, bromazepamo, chlordiazepoksido, diazepamo, estazolamo, klonazepamo, klorazepato, kodeino didesnės dozės, fenobarbitalio, lorazepamo, medazepamo, midazolamo, oksazepamo, nitrazepamo, pentazocino, temazepamo, tetrazepamo, triazolamo, zolpidemo. Visą vaistinių medžiagų, kurių galima vežtis ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui, galite rasti čia: III psichotropinių medžiagų sąrašas (ne visų pateiktame sąraše esančių medžiagų turintys vaistai yra registruoti Lietuvos Respublikoje, tačiau jie gali būti registruoti kitose šalyse; kitų šalių gyventojai, atvykstantys į Lietuvą, gali jų atsivežti, laikydamiesi anksčiau išvardintų reikalavimų).
Kilus neaiškumų, informacijos dėl vaistų vežimosi per Lietuvos Respublikos sieną galima teirautis Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos šiais telefonais: 261 65 49, 212 40 59.
Apie individualioms reikmėms vežamus per Lietuvos Respublikos sieną ir gaunamus paštu vaistus
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtintos vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvą ir išvežimo iš jos, gavimo ar siuntimo paštu individualioms reikmėms taisyklės. Lietuvos sienos perėjimo punktų ir muitinės pareigūnai, laikydamiesi šių taisyklių, turi teisę reikalauti iš asmenų pateikti recepto kopiją ar gydytojo pažymą, patvirtinančią, kad jų vežami vaistiniai preparatai yra gydytojo paskirti, o vaistų kiekis yra reikalingas gydymui.
Gydytojo pažymoje turi būti nurodyta pažymos išdavimo data, asmens sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas ir adresas (t.y. spaudas su asmens sveikatos priežiūros įstaigos rekvizitais), paciento vardas ir pavardė, asmens kodas arba paso, asmens tapatybės kortelės ar kito asmens dokumento numeris, pacientą gydančio gydytojo vardas, pavardė (t.y. gydytojo spaudas), parašas ir įstaigos vadovo parašas; recepte ar jo kopijoje – recepto išdavimo data, asmens sveikatos priežiūros įstaigos pavadinimas ir adresas (t.y. spaudas su įstaigos rekvizitais), paciento vardas ir pavardė, receptą išrašiusio gydytojo spaudas ir parašas. Taip pat turi būti nurodyta gydymui reikalingų vaistinių preparatų prekiniai ir bendriniai pavadinimai, farmacinė forma (tabletės, kapsulės, ampulės, tepalas ar kt.), stiprumas (miligramais, mililitrais ar kt.), dozuočių (tablečių, kapsulių, ampulių ar kt.) kiekis pakuotėje, vartojimo trukmė (dienų skaičius) ir dažnumas (kiek kartų per dieną), taip pat bendras vežamų vaistinių preparatų kiekis.
Turint recepto kopiją ar gydytojo pažymą galima įsivežti ar gauti paštu 6 - 9 to paties pavadinimo, farmacinės formos, stiprumo ir dozuočių kiekio originalias vaistinių preparatų pakuotes. Daugiau kaip 10 originalių to paties vaistinio preparato pakuočių ar daugiau kaip 10 skirtingų pavadinimų vaistinio preparato pakuočių galima įsivežti ar gauti paštu tik turint gydytojo pažymą.
Be recepto ar gydytojo pažymos leidžiama įsivežti ar gauti paštu ne daugiau kaip 5 originalias vaistinių preparatų pakuotes.
Pasitikrinti, ar vežamas produktas tikrai yra vaistinis preparatas, galima Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto tinklalapyje atlikus paiešką vaistų registre.
Vaistinius preparatus išvežant ar išsiunčiant paštu iš Lietuvos Respublikos, reikia laikytis priimančios valstybės vaistinių preparatų įvežimo reikalavimų, su kuriais galima susipažinti tų valstybių ambasadose.
Šios taisyklės netaikomos narkotinių ir psichotropinių medžiagų turintiems vaistiniams preparatams. Kokie vaistai turi šių tarptautiniu mastu kontroliuojamų medžiagų ir kaip juos savo individualioms reikmėms galima vežti per Lietuvos Respublikos sieną, rasite Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos interneto tinklalapyje.
Apie falsifikatų ir nelegalios prekybos vaistiniais preparatais turgavietėse pavojų
Neseniai Europos Sąjungos valstybėse narėse atliktas tyrimas parodė, kad per paskutinius penkerius metus buvo identifikuota 170 vaistinių preparatų klastojimo ir platinimo neteisėtais kanalais atvejų. Ypač dažnai internetu nelegaliai platinami anaboliniai steroidai (augimo hormonai), vaistai erekcijos sutrikimams gydyti, pvz., Viagra, Cialis, migdomieji, vaistai virusinei infekcijai gydyti, pvz., Tamiflu, antibiotikai, mikstūros nuo kosulio, vaistai nuo skausmo.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) apibrėžimą, falsifikatu laikomas vaistinis preparatas, kuris yra sąmoningai apgaulingai ir tyčia neteisingai paženklintas, atsižvelgiant į jo tapatybę ir (arba) kilmę. Pagal PSO statistiką, vaistinių preparatų rinkoje pasitaiko 10-15 procentų falsifikuotų preparatų.
Falsifikuoto preparato veiklioji medžiaga gali būti tokia pati arba skirtis nuo originalaus preparato, jos gali išvis nebūti, veikliosios medžiagos stiprumas arba veikliųjų medžiagų santykis gali skirtis nuo originalaus preparato, gali būti suklastota vaistinio preparato pakuotė. Iš falsifikuotų vaistinių preparatų dažniausiai (43 proc. atvejų) pasitaiko preparatų be veikliųjų medžiagų. Pavyzdžiui, per vieną Graikijos interneto puslapį platintas „Tamiflu“ išvis neturėjo veikliosios medžiagos, o falsifikuoto „Tamiflu“, aptikto JAV, Austrijoje ir Olandijoje, pagrindinė veiklioji medžiaga buvo vitaminas C.
Kad atskirtum falsifikatą, reikia gerai pažinoti originalą. Falsifikuotus preparatus gali atpažinti ir apie kilusius įtarimus pranešti ne tik farmacininkai, vaistinių preparatų platintojai, medicinos personalas, muitinės, vaistų agentūros, policija, teismai, laboratorijų darbuotojai, bet ir pacientai, visuomenė.
Siekiant apsaugoti rinką nuo falsifikuotų preparatų, vaistų kontrolės tarnyboje dirbančių farmacinės veiklos inspektorių pareiga tikrinti vaistinių preparatų gamintojų ir didmeninio platinimo licencijų turėtojų patalpas, vietas, naudojamas vaistiniams preparatams gaminti, parduoti, sandėliuoti, platinti, taip pat vykdomas vaistinių preparatų pirkimo - pardavimo operacijas. Bendrieji patikrinimai atliekami kas 2-3 metai, tiksliniai – pagal aplinkybes, poreikį, gavus nerimą keliančios informacijos.
Didmenininkai, farmacijos produktų platintojai taip pat turi būti budrūs: jie turėtų atsargiai rinktis vaistinių preparatų tiekėjus (tik licencijuotus ir turinčius geros gamybos praktikos ar geros platinimo praktikos pažymėjimus), pirkdami prekes reikalauti pavyzdžių, atidžiai vertinti „pigius“ ir greitus sandorius, o kilus nors mažiausiai abejonei dėl produkto – nedelsiant informuoti kontroliuojančias institucijas, gamintoją.
Nereikia tikėtis, kad net ir geriausia prevencija visiškai apsaugos rinką nuo falsifikatų: pagaminti vaistų imitaciją yra gana lengva ir pelninga, rasti tarpininkų platintojų nesunku, o taikomos bausmės neadekvačios nusikaltimui. Be to, visada egzistuoja skirtumas tarp vaistų kainų ir tam tikros visuomenės dalies perkamosios galios. Dėl šios priežasties klesti ir nelegali vaistų prekyba turguose ir kitose neleistinose vietose.
Mūsų šalyje legalioje platinimo grandinėje falsifikatų praktiškai nenustatoma. Tačiau Lietuva gali būti naudojama kaip tranzito šalis gabenant falsifikuotus vaistinius preparatus iš Vakarų į Rytus ar atvirkščiai. Dėl falsifikuotų preparatų nustatymo ir nelegalios prekybos vaistais kol kas trūksta efektyvios strategijos ir informacijos apsikeitimo tarp atsakingų šalies institucijų, trūksta informacijos mainų ir tarp valstybių.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, keldama problemą dėl vaistinių preparatų falsifikavimo ir nelegalaus vaistų platinimo, nori paskatinti visas atsakingas institucijas efektyviau spręsti šią problemą, o būdama atsakinga už tai, kad rinkoje būtų tik saugūs, geros kokybės ir efektyvūs vaistiniai preparatai, kartu įsipareigoja saugoti vartotojus, pacientus nuo galimo falsifikatų poveikio ir pasekmių.
Apie neselektyvių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo naudos ir rizikos santykį
Neselektyvūs nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (diklofenakas, ibuprofenas, ketoprofenas, ketorolakas ir kt.) yra svarbūs artritui bei kitoms skausmą sukeliančioms ligoms gydyti.
Pastaraisiais metais iš klinikinių ir epidemiologinių tyrimų gauti nauji duomenys apie šių vaistų poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai sukėlė abejonių, kad neselektyvūs nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ypač vartojant juos didelėmis dozėmis ir ilgą laiką, gali didinti trombozės, pavyzdžiui, miokardo infarkto ar insulto, riziką.
2005 m. spalio mėnesį Europos vaistų agentūros Žmonėms skirtų vaistinių preparatų komitetas yra pateikęs tam tikras rekomendacijas sveikatos priežiūros specialistams, skiriantiems pacientams neselektyvius nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Remdamasis paskutine moksline apžvalga, komitetas teigia, kad neselektyvūs nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo nekelia pavojaus visuomenės sveikatai, tačiau laikosi nuomonės, kad patarimai pacientams ir gydytojams dėl nesteroidinių vaistų nuo uždegimo skyrimo ir vartojimo turėtų likti tie patys:
-
Gydytojai turėtų skirti, o pacientai toliau vartoti mažiausią veiksmingą dozę per trumpiausią gydymosi laiką.
-
Gydytojai turėtų skirti šiuos vaistus, remdamiesi preparato charakteristikų santraukoje nurodyta saugumo informacijos santrauka bei atsižvelgdami į individualius paciento rizikos veiksnius.
-
Gydytojai neturėtų keisti vaistų neatsižvelgę į vaisto saugumo duomenis ir individualius paciento rizikos veiksnius.
Rekomenduota patikslinti anksčiau patvirtintą neselektyvių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo svarbiausią vaisto informaciją dėl vaistų poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai.
2006 m. spalio 24 d. Europos vaistų agentūros Žmonėms skirtų vaistinių preparatų komitetas, įvertinęs iš klinikinių ir epidemiologinių tyrimų surinktus naujus saugumo duomenis apie šių vaistų poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, teigia, kad neselektyvių nesteroidinių vaistų nuo uždegimo naudos ir rizikos santykis išlieka palankus
Apie racionalų vaistų nuo skausmo vartojimą
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Vaistų saugumo ir informacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Saulius Maceina perspėja, kad žmonės neturėtų vartoti jokių vaistų, jei jų nepaskyrė gydytojas.
Parduodamų be recepto vaistų nuo skausmo Lietuvoje parduodama nemaža. Populiariausias iš jų - paracetamolis. Jis yra maždaug 50 pavadinimų vaistų pagrindinė veiklioji medžiaga. Skausmą malšina ir įprastas aspirinas. Be recepto parduodami vaistai yra geriausiai ištirti, bet tai dar nereiškia, kad jie nesukelia jokio nepageidaujamo poveikio. Populiarusis paracetamolis, jeigu juo piktnaudžiaujama, gali pakenkti kepenims.
Priešuždegiminių nuskausminamųjų vaistų, pavyzdžiui, ibuprofeno, be recepto galima įsigyti tik 10 tablečių. Didesnės pakuotės parduodamos tik pateikus receptą. Ibuprofeno vartojimas didelėmis dozėmis, klinikinių tyrimų duomenimis, gali būti susijęs su trombozės rizika. Tačiau vartojant mažomis dozėmis, nėra duomenų, kad šis vaistas didintų miokardo infarkto ar insulto riziką.
Reikėtų atkreipti dėmesį į specialų įspėjimą visų nuskausminamųjų vaistų reklamoje: „Jeigu skausmas nepraeina, dėl tolesnio gydymo pasitarkite su gydytoju“. Savigyda vaistais nuo skausmo kelia pavojų sveikatai. Skausmas yra signalas, kad organizme kažkas negerai. Užslopinus tą signalą vaistais, skausmo priežastis neišnyksta. Ilgai delsdami ir nesikreipdami į gydytoją, galite pavėluoti.
Ypač pavojingi pilvo skausmai. Juos slopinant galima sulaukti, kol trūks apendiksas ir išsivystys pavojingas peritonitas. Pilvo skausmais besiskundžiančiam ligoniui net greitosios medicinos pagalbos medikai neleidžia nuskausminamųjų, kol jo neapžiūri chirurgas.
Drąsiau vaistų nuo skausmo galima vartoti peršalus, kai dėl slogos pradeda kamuoti galvos skausmas. Tačiau jei per porą dienų skausmas nepraeina, būtina kreiptis į gydytoją, – galvos skausmus gali sukelti ne tik sloga.
Net ir žoliniai preparatai, įvairios vaistažolių arbatos netinkamai vartojamos gali padaryti žalos sveikatai, todėl rekomenduojama tos pačios rūšies vaistinę arbatą vartoti ne ilgiau kaip 14 dienų.
Atlikus tyrimus, aptinkama, kad nuodingi gali būti net ir tradiciniai seniai vartojami preparatai. Pavyzdžiui, nustačius, jog šalpusnis gali sukelti toksinį kepenų pažeidimą, jį vartoti jau uždrausta.
|
